Energijos taupymas ir aplinkos apsauga yra svarbiausios pasaulinio susirūpinimo socialinės ir ekonominės plėtros problemos. Nustatant liejimo proceso planus turi būti visapusiškai atsižvelgta į išteklių naudojimo ir poveikio aplinkai ryšį. Labai svarbu būti informuotam apie naujų technologijų, procesų, įrangos ir medžiagų kūrimą ir taikymą. Turėtų būti taikomi procesų metodai, kurie tausoja energiją, mažina suvartojimą, maksimaliai išnaudoja išteklius ir sumažina atliekų išmetimą. Pirmenybė turėtų būti teikiama mažai energijos vartojantiems-ir aplinką tausojantiems procesų planams, perkeliant dėmesį nuo aplinkos ištaisymo prie prevencijos ir siekiant švarios gamybos.
Atliekų išmetimo mažinimas, aplinkos taršos mažinimas, nekenksmingo atliekų apdorojimo įgyvendinimas ir atliekų pavertimas vertingais ištekliais yra esminiai šiuolaikinės liejinių gamybos, atitinkančios visuomenės raidą, reikalavimai. Nustatant liejimo proceso planą reikia visapusiškai atsižvelgti į liejimo išlaidas, energijos taupymą ir aplinkos apsaugą. Pradedant nuo dalių konstrukcijų liejimo patobulinimų, liejimo ir šerdies gamybos metodų pasirinkimo, liejimo proceso plano nustatymo ir užtvarų sistemos bei stovų projektavimo, taip pat liejinių valymo metodų, turėtų būti taikomi pagrįsti ir pažangūs liejimo procesai, įranga, medžiagos ir technologijos. Šiuo požiūriu siekiama sumažinti taršą, saugoti aplinką, sumažinti išlaidas ir užtikrinti patikimą bei stabilią liejimo kokybę, kartu siekiant teigiamos socialinės ir ekonominės naudos. Pavyzdžiui, plieno liejiniams naudojant izoliacinius stovus, liejimo išeiga gali padidėti 10–20%, sumažinti energijos sąnaudas ir krosnies įkrovos nuostolius, sumažinti lydymosi procesų sukeliamą taršą ir sumažinti bendras gamybos sąnaudas.
Smėlio liejimas yra pagrindinis liejinių gamybos būdas, kuris sudaro 80–90 % visos liejinių produkcijos. Kietosios atliekos ir dulkių tarša iš liejimo medžiagų kelia didelių aplinkosaugos problemų. Veiksmingas panaudoto smėlio perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo klausimas yra esminė aplinkos taršos mažinimo priemonė. Kai tik įmanoma, reikėtų naudoti aplinkai nekenksmingus neorganinius rišiklius arba mažai-rišančių medžiagų. Pavyzdžiui, vakuuminis -sandarinis liejimo su sausu smėliu procesas, skirtas putplasčio liejimui, ne tik pagerina liejimo sąlygas, bet ir žymiai sumažina kietųjų atliekų išmetimą bei sumažina aplinkos taršą, kurią sukelia išmetamo smėlio šalinimas. Be to, liejimo proceso projekte turėtų būti pabrėžiamas energijos taupymas. Pavyzdžiui, liejant žalią smėlį sunaudojama mažiau degalų nei liejant sausą smėlį, o įprastas sauso smėlio formas pakeitus savaime-kietėjančiomis smėlio formomis arba taikant šalto-dėžutės šerdies-darymo metodus galima sutaupyti degalų arba sumažinti elektros sąnaudas.
Siekiant apsaugoti aplinką ir užtikrinti darbuotojų sveikatą, liejimo proceso metu reikėtų kiek įmanoma vengti metodų, kuriuose naudojamos toksiškos medžiagos arba susidaro didelis dulkių kiekis. Viena vertus, reikėtų įgyvendinti ne-taršius arba mažos-taršos procesus, taip pat netoksiškus ar mažai-toksiškus metodus,-pakeičiant teršimą ne-teršiančia, didelės-taršos alternatyva maža-tarša, {9}toksiška su mažiau toksiška,{9}}. Pavyzdžiui, aliuminio lydinio lydymui vietoj heksachloretano naudojamas valymas N₂ arba Ar dujomis, netoksiškų dujų-sukietinto dervos smėlio, netoksiškų rafinavimo modifikatorių ir vandens{14} dangų naudojimas. Kita vertus, gamybos procesai turi būti uždari ir automatizuoti, griežtai laikomasi darbo procedūrų, turi būti aprūpintos apsauginėmis priemonėmis. Dėl esamos taršos liejinių gamyboje turi būti įdiegtos atitinkamos atsakomosios priemonės, užtikrinančios saugumą ir aplinkos apsaugą. Pavyzdžiui, būtina griežta trietilamino dujų kontrolė šalto{18}}dėžutės šerdies-gamybos procesuose, todėl prieš išleidžiant į atmosferą būtina veiksmingai absorbuoti, išvalyti ir atitikti išmetamųjų teršalų standartus. Dūmai ir daug{21}}dulkėtas oras, susidarantis atliekant tokius procesus kaip mazginis apdorojimas, pilant, kratant ir valant, taip pat turi būti išvalytas prieš išmetant.
Aiškūs reikalavimai keliami liejimo įmonių statybos sąlygoms, technologinių įrenginių išdėstymui, įmonės mastui (gamybos pajėgumai/produkcijos vertė), gaminių kokybei, energijos suvartojimui, aplinkos apsaugai, darbuotojų saugai ir saugai, darbo apsaugai, personalo kvalifikacijai, liejimo įmonių priežiūrai ir valdymui, daugiausia atsispindi šiais dviem aspektais:
(1) Energijos taupymas ir emisijų mažinimas
Įmonės turėtų sukurti energijos valdymo sistemą pagal GB/T 15587-2008 m., kad sumažintų energijos suvartojimą lydymosi metu, sumažintų teršalų išmetimą ir atliekų smėlio kiekį bei pagerintų liejimo išeigą, šilumos atgavimą ir pakartotinio nuotekų naudojimo rodiklius. Įmonės, kuriose naudojami smėlio liejimo procesai, turėtų turėti naudotą smėlio apdorojimo įrangą, kad būtų padidinta smėlio regeneracijos dalis. Įvairių tipų naudoto smėlio pakartotinio naudojimo normos turi atitikti šiuos standartus: natrio silikatinis smėlis (regeneruotas) Didesnis arba lygus 60%, dervos savaime kietėjantis smėlis (regeneruotas) > 90%, dervos savaime kietėjantis smėlis (regeneruotas) > 70%, molio smėlis didesnis arba lygus 95%.
(2) Aplinkos apsauga
Įvairiose lydymo krosnyse (pvz., kupolo ir elektros lanko krosnyse) ir pirminio apdorojimo stotyse turėtų būti įrengtos efektyvios išmetamųjų dujų išmetimo ir valymo sistemos. Indukcinėse krosnyse turėtų būti įrengti efektyvūs išmetamųjų dujų įtaisai. Smėlio maišymo, purtymo ir valymo įrenginiuose turi būti įrengtos veiksmingos vėdinimo ir dulkių šalinimo priemonės. Įkrovos medžiagos turi būti tinkamai išvalytos prieš jas tiekiant į krosnis. Pagrindinėse proceso stotyse, kuriose susidaro išmetamosios dujos (pvz., benzeno serija, rūgšties rūkas ir trietilaminas), turėtų būti įrengtos tinkamos ir veiksmingos išmetimo ir valymo įrenginiai. Reikalingas reguliarus teršalų išmetimo lygių stebėjimas, o išmetamųjų dujų kiekis turi atitikti nacionalinius ir vietinius teršalų išmetimo standartus.
